- bitaulis
- bìtaulis sm. (1) 1. Tl, Krt, Pp, Šts bičių avilys: Mūsų sodne visi bìtauliai supuvę Pln. ^ Jo koja suputusi it bìtaulis Kal. 2. prk. apie storą žmogų: Toks bìtaulis galia daug sverti Užv.
Dictionary of the Lithuanian Language.
bitaulis
Look at other dictionaries:
išberbėti — 1 išberbėti intr. pasenti, išdūlėti: Tas ąžuolas toks išberbėjęs – kaip bitaulis Krt. berbėti; apiberbėti; įberbėti; išberbėti; nuberbėti; suberbėti; užberbėti … Dictionary of the Lithuanian Language
